- kiburas
- kìburas sm. (3b) žr. 1 kibiras: Kìburus, t. y. šatras, žabus, sudėjus į ugnį, reikia stovėti pristojus – paplykt ir užges J. Parnešiau kelis kìburus, tai bus pečelis pasikurt Vlk. Sudėk kìburus, kad išdžiūtų Kri.
Dictionary of the Lithuanian Language.